Haiku, arba hokku, yra trumpiausia japonų poezijos forma, einanti šimtmečiais per generacijų generacijas iki mūsų dienų. Haiku yra trijų eilučių, septyniolikos skiemenų visiškai išbaigtas eilėraštis. Pirmoji ir trečioji eilutė turi po penkis skiemenis, o antroji - septynis. Haiku eilėraščiuose rimas nenaudojamas, išskyrus atsitiktinius atvejus arba vidinius rimus bei aliteracijas, susidarančius savaime, kiekvienam japonų kalbos skiemeniui baigiantis viena iš penkių balsių arba raide "n", kuri skaitoma atskiru skiemeniu ir tariama taip, lyg po jos būtų balsis. Haiku originale neturi pavadinimo, bet iš kokio nors atskiro trieilio žodžio nesunku suprasti, apie kokį gamtos reiškinį kalbama, o gamtos reiškiniai yra pagrindinis haiku turinio elementas. Šioji japonų poezijos forma nelaikytina alegorija, greičiau - žodiniu gamtos piešiniu.
Pagal: A.Mackus - "Vertimai: japoniškieji haiku" ("Lietuvių klasikinės literatūros antologija")
|