Alfonsas Adriuškevičius
Jau vasara...
Na, tai, sakai...
Pavytusios burnos...
Ant: prakaitas pila...
***
Jau vasara, ir baigias saldus birželio pienas.
Atjunksim, vaike, nuo šiek tiek pavargusios krūties.
Palūkuriuosime be verksmo. Tarp mirties
Ir nemirties yra, matai, toks tarpas dabarties,
Kuomet alsuoji vienui vienas.
Iš "22-jų naujų eilėraščių"
Atgal į autoriaus puslapį
Atgal į abėcėlinę rodyklę
Atgal į pirmą puslapį