Antanas Baranauskas (gimė 1835m, mirė 1902m) - žymiausias feodalizmo epochos pabaigos lietuvių poetas. Visus pagrindinius savo poezijos kūrinius, tame tarpe ir "Anykščių šilelį" poetas parašė besimokydamas Varnių dvasinėje seminarijoje (1856m -1858m). Tapęs Žemaičių pavyskupiu (1884m), o vėliau Seinų vyskupu (1897m), A.Baranauskas nutolo nuo liaudies ir jos kultūros, atitrūko nuo lietuvių literatūros. Tačiau į senatvę jis vėl grįžo prie lietuviškosios raštijos. Parašęs keletą religinių giesmių, paskutiniais gyvenimo metais jis pradėjo versti į lietuvių kalbą bibliją, tačiau suspėjo atlikti tik dalį šio darbo.
Poema "Anykščių šilelis" yra ne tik poeto kūrybos viršūnė, bet ir žymiausias XIXa. pirmos pusės lietuvių poezijos kūrinys. "Anykščių šilelis" parašytas silabine eilėdara, rytų aukštaičių tarme. Lietuvių literatūrai "Anykščių šilelis" - pirmoji romantinė poema, kurioje girios, medžio įvaizdžiai išaugo į romantinį laisvo gyvenimo simbolį. A.Baranauskas pirmasis lietuvių poezijoje lyriniais miško spalvų, garsų, kvapų, net tylos vaizdais, sudvasintais tautosakinių asociacijų, išaukštino liaudies kalbos ir ją išsaugojusio kaimo žmogaus dvasinį pasaulėvaizdį. Tai pirmosios lietuvių poezijoje užuominos apie kaimo žmogaus dvasinį turtingumą, apie jo kūrybines galias, dvasines vertybes.
Pagal "Lietuvių klasikinės literatūros antologiją"
|
