|
|
Gegužinis post scriptum
Pabėgi iš kalėjimo kameros.
Vedu tave į sugriautą namą,
pirmiausia per ugnį,
paskui per vandenį.
Meilės aktas griuvėsiuose.
Ta naktis tai medis kvadratiniais lapais
su mėnuliu mažyčiu, įstrigusiu tarp šakų,
ir metalo žvaigžde, nustumta
į bundančios dienos pakraštį.
Tai buvo kačių naktis,
ir ugninių sienų,
ir šmėklų, klaidžiojančių tuščiomis gatvėmis
už savo šunų pavidalų.
Narcizo, pasmaugto upės
rankom, mirties naktis.
Kada nors visata virs didžiulėmis kapinėmis,
sudarkytu veidu,
šalčiu.
Balandis taps medine dėžute,
lopšiu, kuriame mirtis užmigdydavo savo vaikus,
amžinai mažyčius.
|
Vertė K.Platelis, paimta iš "Poetinio Druskininkų rudens"
|
|