Neringa Abrutytė




Apie gražių daiktų įkvėpimą

to negali įkvėpti kažkur iš oro
ateinančio iš debesų begalinių erdvių
turėtų būti bent: cigarečių dūmų migla
kavinėje stora arba dar vieną alaus stiklą
geria kažkoks Sųrenas: čia

manęs beveik nėra Aš galvoju savo nuosava kalba
(sukasi neįkyri džiazo melodija)
danai turi gerą skonį
nors man ne visada patinka jų vienoda apranga

įkvėpimas tai: žydras meškos kailis
apsivelku antikvariate "Alt under himlen" Siaubingai tinka
tada man pinigų truputį gaila
bet kitą dieną apsisprendžiu: tiek to, būsiu laiminga...

įkvėpimas: mano striukė odinė bet mano oda
pleiskanoja, ir ji neturi tokios jėgos
kaip juoda oda pasirodo

batai įkvepianti charakterio forma
su geležiniais užtrauktukais, irgi juodos
padas lankstus be kulno tvirtas negrubiai storas

sųrenas apsivelka savo šunį kas rytą
jis panašus į jį mano lietpaltis eina
palyti (toks stilius)

gražūs daiktai stiprūs nauji ir seni gal ir gilūs!


Paimta iš "7 meno dienų" 2002-05-24 nr. 523