|
Martaiatšilo kvepia oras pažaliavo šviesa akysešiluma prasimušė pro storas namo sienas vėjas žydras švelnus plunksniniuose debesyse mano veidą išmušė rudos strazdanų dėmės gal net ir strazdas pragydo bet gal tai ne jis vien strazdo strazdanų rudaspalvė fantazija ar pro medžio šakas prasibrovęs rudas voverys iš akies pasiuvau žalią sijoną eina peklon per mažas man nusibodo būti čia netgi visada turėt pinigų kada prisiruošim keliauti į didelę aziją kas būtų jei grįžčiau be visko ką turiu į savo šalį bet visa tai dar viena maža fantazija bijau: tai įprotis prie tam tikrų standartų turėčiau juk vėl prisitaikyt prie senų pinigų ir svajonių nors kartais aš tau baisiai pavydžiu marta kasdienių laikraščių veidų net motinos nusibodo medžiaginė mano gyvenimo kokybė kasdieninė ne duona o vynas ir vynas nes vis greičiau nusibosta tie patys rūbai Tipo keičiasi kasdien beveik mano skonis kas-die-ninis kopenhaga, 2002, geg. |
Paimta iš "7 meno dienų" 2002-05-24 nr. 523
 |  |