Uldis Bėrzinš





Klausiamoji proza

(Kiekvieną kartą būna taip) žmogaus sūnus
eina Jeruzalėn pavasarėja medžių šakos. Tie žmonės tiki kad šįkart ateis toji karalystė.
Kiekvieną kartą būna taip (bet karalystė neina). 
Pavasarėja medžių šakos žemė pilna žalios
žolės. Dviese sėdi pakelėj. Jei Godo eis Jeruzalėn 
ir jie eis kartu. 
Galbūt tai yra karalystė.


Vertė J.Strielkūnas, paimta iš "Poetinio Druskininkų rudens"