***mano ausys kaip Mandelštamo (?) - atlėpę...veidas miegapelės - ir nesakyki, kad katės! du žiedausiai - draugai? - žiedpalaikio palaimingo bevardžio pirštelio, bet ne kokios lemties! jei gatvėj švysteltum kada kadais brangusis iš įpratimo visgi krūptelčiau - ar atsisuktum? senas kaktuse! - iš gėlių parduotuvės kad pabučiuotum jį - tave siunčiu - savo ašarom aštrialūpėmis: mano kaktuse, kurį perku - į kaktą nežymiai ir švelniai: "Ak! - Tu..." |
Paimta iš "Šiuolaikinės lietuvių poezijos chrestomatijos". V., 2002
 |  |