|
***Lietaus ruduo išleidžia žaltįIr žvilgsnis atmintį sukausto Net mirusiems norėtųs keltis Kai prasilenkia jųjų valtis Su dievu viešpačiu ant plausto Ir metų laiką metų erdvę Pakeičia metų sąvartynas Lietus žemyną kiaurai merkia Tylu girdėt kaip vaikas verkia Kaip dūsta tekstuose raidynas Naktis ateina ir su ja Sugrįžta teisė pasiklysti Žinia pasklinda kad deja Atsikuria karalija Bet neatgimsta karalystė Ir perdega naktinė lempa Vaidinimui neprasidėjus Ruduo ir tiek degtukai šlampa Įvyko tai kas buvo lemta O priežastis užpustė vėjas Mirties taip daug o žodžių maža Išminčiai išmintį pamiršo Tik saulei sukantis į grąžą Pasklis žinia negyvus veža Ir duona kris mirtim į viršų Ir bus kiek peleno tiek velnio Kiek žingsnių apie karaliją Tiek palietimo švelniai švelniai Kai dievui atsigniaužia delnas Ir išmeta vandens leliją |
Paimta iš "Poetinio Druskininkų rudens"
 |