Eugenijus Ališanka


trys kapeikos

suspaudžia į kumštį tris kapeikas
ir tekinom į gatvę už kirpyklos
kur aprūdijęs gazuoto vandens automatas
jau vyresnis polubokso šukuosena
ginkluotas iki ausų
ant kelių visa vasaros anatomija
jau žino gers pusę stiklinės
daugiau sirupo mažiau vandens
po to vėl grįš į karą

negrįžo kažkaip pasiklydo
gal sutemo gal pasikeitė laikai
ėmė augti mano vaizduotėj
ištįso nebetelpa į batus
į veidrodžio rėmus
prasikalė ūsai eilėraščius rašo
kalbos pašauktinis vis taikliau
pataiko į bėgantį žmogų
prištinoj grozne dzeržinskio kieme

nieko nesupranta karas nesibaigia
iš vaizduotės ištrūko ir plečias
kaip kraujo dėmė po tvarsčiu
nesupranta kodėl skauda
mano vaizduotėj amputuota
vaikystė atminties strampas
spaudžia kumštin tris kapeikas


Paimta iš "Literatūros ir meno" 2000-03-03 nr. 9