|
ne visai eilėraštis
jau neberašau eilėraščių kalbuosi su mirusio angliakasio
dukra arba liežuvio galu laižau antracito krūtis arba geriu juodą
arbatą su bergamotės prieskoniu žiūrėdamas tarsi į langą bet taip
tik atrodo dažniau matau properšą tarp tavo gyvenimo ir mano
mirties kurioje užtenka vietos abiem ypač sausy kai nieko
daugiau ir nereikia sėdėti gerti juodą arbatą juodomis neregio
akimis žiūrėti vienam į kitą ir matyti baltą sniegą baltą popieriaus
lapą baltą kūną
|
Paimta iš "Literatūros ir meno" 2000-03-03 nr. 9
|
|