|
Donatui BanioniuiUžvakar - princas. Vakar - elgeta.Šiandien - kvailys. Rytoj - išminčius. Kuo būsi poryt? Namisėda? Valkata? Ar kitus mindžiosi? Ar kiti tave mindžios? Gyvenimo ir scenos - vienodas principas: Mes visad esame draskomi į dalis. Elgetą suvaidinti mums padeda princas. Išminčiumi tapti padeda kvailys. Kiekvienoj tragedijoj - daugiau ar mažiau farso. Kiekvienam farse - daugiau ar mažiau tragedijos. Vos keli žingsniai nuo džentelmeno lig paršo, Tik skirtumas tas, kad pirmasis paršu būti gėdijas. Aš, beje, irgi nenoriu būti paršu. Ir, šiuos posmus rašydamas, turėjau mintį tik vieną: Dedikacijų knyga be Banionio? Į ką tai panašu! Tuo ir baigiu. Maestro, jums laikas į sceną... |
 |