|
PėdsakaiKą matei ir ką jautei -Atminty palieka Tartum gilūs pėdsakai, Įminti į sniegą. Tik nauja, smarki pūga Juos užlygint gali Ir pramint baltam lauke Naują, gilų kelią. Štai pakyla viesulai, Blaško mano sielą. Kur žvelgiu - visur regiu Tavo veidą mielą. Tu per šaltį ateini, Per didžiulę vėtrą, Ir atsineši širdy Šilimą ir giedrą. Nebelieka praeities, Po pusnim ji miega. Lygumom baltom švieži Pėdsakai atbėga. |
 |  |