Kazys Binkis (gimė 1893m, mirė 1942m) pradėjo spausdinti prozos vaizdelius, eilėraščius nuo 1909m. Nuo 1922m dalyvavo literatūriniame "Keturių Vėjų" sąjūdyje, būdamas beužsimezgančio lietuviškojo futurizmo vadu. Su kitais rašytojais jis išleido "Keturių vėjų pranašą", suorganizavo žurnalą "Keturi vėjai" (1924m). Kūrybinis K.Binkio palikimas nėra didelis, tačiau visuose žanruose jis pasiekė didelių aukštumų. Kūrė humoristines bei satyrines poemas, eiliuotus feljetonus. Išleido poezijos knygų vaikams. Išleisti jo eilėraščių rinkiniai: "Eilėraščiai: poezijos bandymų sąsiuvinis" (1920m), "100 pavasarių. Salem aleikum : [eilėraščiai]" (1923m), "100 pavasarių arba Pavasario linksmybės ir sielvartai ir kiti apdūmojimai šio metų laiko nuotaikai pritaikinti ir bent kiek naujoviškai parašyti per Kazimierą Binkį" (1926m), feljetonų rinkiniai: "Tamošius Bekepuris ir kitos Alijošiaus dainuškos" (1928m), "Ir t.t..." (1931m), poema "Kriaučius Motiejus" (1947m).
Atsistojęs naujo literatūrinio sąjūdžio priekyje, paskelbęs kovą tradicinėms poezijos priemonėms ir visokiai rutinai, K.Binkis pasuko ekspresionizmo kryptimi, prabilo didelio talento jėga. Jo poezija padarė didelę įtaką vėlesnei poezijai turinio ir formos atnaujinimo atžvilgiu.
Pagal "Lietuvių klasikinės literatūros antologiją"
|
