Kazys Binkis




Vėjavaikiškas vėjas

I

Vėjas atprunkščia iš Baltijos
Siusdamas, siausdamas,
Šiaušdamas, lauždamas,
Raudamas, nešdamas,
Vejamas, gaudomas...
           Ei tai valia, tai valia, tai valia.
           Milijonas valių.
           Nesušvilps - negaliu.
           Nei krypties, nei kelių
           Kur pasuks - te valia.


II

Malūnas keturiais sparnais.
Tuščia jų.
Pabandė - triokšt.
Pakaks dviejų.
Klojimas klūpčioja girtas,
Sušiaušė šiaudus.
Po kiemą gaidį gaudo.
Sodas kojose nebetvirtas
Blaškos ir čiaudo.
Pavirto pirtis.
Nusviro svirtis.
Varnai sparno trūksta, -
O vėjas dūksta.


III

Katiną, katiną, katiną...
Juodąjį, žebrąjį katiną
Čiupo nuo prieklėčio
Ir į padanges šuoliais nutratino.
Išvertė katinas akį.
Šiaušiasi katinas.
Katinas padange šliaužioti pratinas.
Plėčiasi, pučiasi vėjo rieškučiuose,
Padengė katinas padangę.


IV

Ei, sumauros, sumauros, sumauros...
Dar nematėt tikros jūs audros..

O nei žemės nei dangaus,
Vėjo niekas nepagaus,
Vėjas ūš, vėjas gaus,
Nesušvilps - negaliu,
Nei krypties, nei kelių -
Kur pasuks - te valia.
Ei tai valia, tai valia, tai valia,
Milijonas valių.


"Šimtas pavasarių", 1923m