|
Gatvės išsišiepė iškabas
Begėdiškai margas ir godžias.
Trotuaruos pilvų barikados.
Jaučio reikėtų čia iškalbos,
Kad kas suprastų mano žodžius
Sūkury bačkvežių kanonados.
O aš atkeliavęs iš lauko
Nešioju ateinančių šimtmečių paštą
Iš kiemo į kiemą, kaip amžinas žydas.
Negerai, kad kakta susiraukus,
Negerai, kad be šventojo rašto,
Negerai, kad dvasia raudonomis aguonoms pražydus.
Susirinko iš skersgatvių tipai
Ir mano:
Bezdžionę parodys.
Mano, kad bus katerinka.
Gerbiamieji, jūs žinot ispanišką gripą?
Panorėsiu tiktai - vienas žodis -
Ir gulės visa rinka.
Visi išsižiojo stebėtis: gal ir iš tikrųjų jis kanda!
Dukteris slepia paskvernėn mamytės,
Tetulės išsikėtė skėtis,
Šmugeliai kits kitam lenda ant sprando,
Tartum panosėj būt sprogęs jiems dinamitas.
- Mielieji, - aš ne tam, kad nusigąstumėt,
Svarbu kad didesniai, ir gyvumo daugiau kad.
Ir ne taip, kad vien pilvas ir mėsa.
Kas kad jūs baldot virtuves kasmet,
Kas kad po pusryčių prakaitą braukot, -
Tokie vis mažučiai, mažučiai tebėsat
Didžiausis pareitų į sieksninį karstą,
O čia jūs kaip mėšlo rinka priversta.
Ir vėl suliūliavo tipas ant tipo.
O lipa, Viešpatie, kaip jie visi lipa.
Lenda įširdę
Purvinais batais į atdarą širdį.
Nebenugirdi.
Nebenumano.
O širdis pasisakyti trokšta:
Dar žodys:
Ateinančio šimtmečio žmonės
Pastatys jums paminklą!
Po antrojo tvano iš jūsų pilvų
Antrąjį Babelio bokštą.
|
