Apreiškimas Jonui

Artėjantis galutinis teismas

Aš išvydau dar vieną galingą angelą, nužengiantį iš dangaus, apsisiautusį debesimi. Jo galvą supo vaivorykštė, veidas švytėjo kaip saulė ir kojos - tarsi ugnies stulpai.

Jis laikė rankoje išvyniotą knygelę. Ir jis atsistojo dešiniąja koja ant jūros, o kairiąja ant sausumos.

Paskui ėmė šaukti galingu balsu tartum riaumojantis liūtas. Kai jis sušuko, atsiliepė septyni griaustiniai savais balsais.

Septyniems griaustiniams prabilus, aš puoliausi rašyti, bet išgirdau iš dangaus balsą, sakantį: "Užantspauduok, ką pasakė septyni griaustiniai, ir to nerašyk!"

O angelas, kurį mačiau stovint ant jūros ir ant sausumos, pakėlė dešinę ranką į dangų

ir prisiekė Gyvuoju per amžių amžius, kuris sukūrė dangų ir visa, kas jame, žemę ir visa, kas joje, bei jūrą ir visa, kas joje: "Laiko daugiau nebėra!

Bet kai pasigirs septintojo angelo trimitavimas, bus baigta Dievo paslaptis, kaip jis yra paskelbęs gerąją naujieną savo tarnams pranašams".