|
Laiškai Azijos bendrijoms
Sveikinimai
Jonas septynioms Azijos bendrijoms: malonė ir ramybė jums nuo to, kuris yra, kuris buvo ir kuris ateis,
ir nuo septynių dvasių, esančių prieš jo sostą,
ir nuo Jėzaus Kristaus, ištikimojo liudytojo,
mirusiųjų pirmgimio, žemės karalių valdovo. Tam, kuris mus myli ir nuplovė savo krauju mūsų nuodėmes,
ir padarė iš mūsų karaliją bei kunigus savo Dievui ir Tėvui, - jam šlovė ir galybė per amžių
amžius! Amen.
Štai jis ateina su debesimis, ir išvys jį kiekviena akis, net ir tie, kurie jį perdūrė; ir dėl jo raudos visos žemės giminės. Taip, amen!
"Aš esu Alfa ir Omega", - sako Viešpats Dievas, kuris yra, kuris buvo ir kuris ateis, Visagalis.
Įžanginis regėjimas
Aš, Jonas, jūsų brolis ir sielvarto, karalystės bei ištvermės bendrininkas Jėzuje, buvau saloje, vardu Patmas, dėl Dievo žodžio ir Jėzaus liudijimo.
Aš turėjau dvasios pagavą Viešpaties dieną ir išgirdau sau už nugaros galingą balsą, tarsi trimitą,
bylojantį: "Ką matai, surašyk į knygą ir pasiųsk septynioms bendrijoms: į Efezą, į Smirną, į Pergamą, į Tiatyrus, į Sardus, į Filadelfiją ir Laodikėją".
Tuomet aš
atsigręžiau pažiūrėti balso, kalbėjusio su manimi, ir atsigręžęs išvydau septynis aukso žibintuvus,
o žibintuvų viduryje - panašų į Žmogaus Sūnų, apsivilkusį ilga tunika ir persijuosusį per krūtinę aukso juosta.
Jo galva ir plaukai buvo balti kaip balčiausia vilna ar sniegas, jo akys tarsi ugnies liepsna,
jo kojos panašios į krosnyje įkaitintą skaistvarį, ir jo balsas buvo tarytum didžių vandenų šniokštimas.
Dešinėje rankoje jis laikė septynias žvaigždes, iš jo burnos ėjo aštrus dviašmenis kalavijas, o jo veidas buvo tarytum saulė, žibanti visu skaistumu.
Jį išvydęs, aš puoliau jam po kojų tarsi negyvas. Bet jis uždėjo ant manęs savo dešinę ir prabilo: "Nebijok! Aš esu
Pirmasis ir Paskutinysis,
ir Gyvasis. Aš buvau numiręs, bet štai esu gyvas per amžių amžius ir turiu mirties ir mirusiųjų pasaulio raktus.
Tad užrašyk, ką būsi regėjęs, kas yra ir kas turi vėliau įvykti.
Štai septynių žvaigždžių, kurias regėjai mano dešinėje, ir septynių aukso žibintuvų paslaptis: septynios žvaigždės - tai septynių bendrijų angelai, o septyni žibintuvai - tai septynios bendrijos".
Efezo bendrijai
"Efezo bendrijos angelui rašyk: 'Tai sako tas, kuris laiko savo dešinėje septynias žvaigždes, kuris vaikščioja tarp septynių aukso žibintuvų.
Aš žinau tavo darbus, tavo triūsą
ir tavo ištvermę. Žinau, kad tu negali pakęsti piktųjų ir ištyrei tuos, kurie sakosi esą apaštalai, bet tokie nėra, ir radai juos esant melagius.
Žinau, kad esi ištvermingas, kad dėl mano vardo nenuilsdamas kentėjai vargus.
Bet aš turiu prieš tave tai, kad palikai savo pirmąją meilę.
Taigi prisimink, nuo kur nupuolei, atsiversk ir vėl imkis pirmykščių darbų, o jeigu ne, - jei neatsiversi, - tai aš ateisiu ir išjudinsiu iš vietos tavo žibintuvą.
Savo naudai tu turi, kad nekenti nikolaitų darbų, kurių ir aš nekenčiu!'
Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia skelbia bendrijoms: 'Nugalėtojui aš duosiu valgyti nuo gyvybės medžio, esančio Dievo
rojuje!'"
Smirnos bendrijai
"Smirnos bendrijos angelui rašyk: 'Tai sako Pirmasis ir Paskutinysis, kuris buvo numiręs ir vėl grįžo į gyvenimą.
Aš žinau tavo priespaudą ir tavo neturtą, - o vis dėlto tu turtingas! - ir kaip tau piktžodžiauja tie, kurie sakosi esą žydai, bet nėra tokie, o tik šėtono sinagoga.
Nebijok būsimųjų kentėjimų! Štai velnias įmes kai kuriuos jūsiškius į kalėjimą, kad būtumėte išbandyti. Jūsų laukia dešimties dienų priespauda. Būk ištikimas iki mirties, ir aš tau duosiu gyvenimo vainiką!'
Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms: 'Nugalėtojas nenukentės nuo antrosios mirties'".
Pergamo bendrijai
"Pergamo bendrijos angelui rašyk: 'Tai sako tas, kuris turi aštrų dviašmenį kalaviją.
Aš žinau, kur tu gyveni: ten, kur šėtono sostas. Bet tu tvirtai laikaisi mano vardo ir neišsigynei mano tikėjimo net ir tomis dienomis, kada pas jus, - kur gyvena šėtonas, - buvo nužudytas mano ištikimasis liudytojas Antipas.
Vis dėlto aš turiu šį tą prieš tave: tu tenai turi besilaikančių mokslo Balaamo, kuris yra mokęs Balaką viešai suvedžioti Izraelio sūnus, kad šie valgytų stabams aukojamą mėsą ir ištvirkautų.
Ir tu turi panašiai besilaikančių nikolaitų mokslo.
Tad atsiversk! O jeigu ne, aš greitai ateisiu ir kovosiu su jais savo burnos kalaviju'.
Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia kalba bendrijoms: 'Nugalėtojui aš duosiu paslėptos manos ir baltą akmenėlį, o ant akmenėlio bus įrašytas naujas vardas, kurio niekas nežino, tiktai gavėjas'".
Tiatyrų bendrijai
"Tiatyrų bendrijos angelui rašyk: 'Tai skelbia Dievo Sūnus, kuris turi akis tarytum ugnies liepsną ir kurio kojos panašios į skaistvarį.
Žinau tavo darbus, tavo meilę, tikėjimą,
tarnavimą, ištvermę ir kad tavo paskutinieji darbai didesni už pirmuosius.
Bet turiu prieš tave, kad leidi moteriškei Jezabelei, kuri sakosi esanti pranašė, mokyti bei suvedžioti mano tarnus, kad jie ištvirkautų ir valgytų stabams skirtą mėsą.
Aš jai daviau laiko atsiversti, bet ji nenori nusigręžti nuo savo ištvirkavimo.
Štai aš ją nublokšiu į ligos patalą, o ištvirkavusius su ja - į didį vargą, jeigu jie nenusigręš nuo jos darbų.
Jos vaikus aš išžudysiu, ir visos bendrijos sužinos, kad aš esu tas, kuris kiaurai permato
širdis; aš atsilyginsiu jums kiekvienam pagal jūsų darbus.
O kitiems tiatyriečiams, kurie nesilaiko ano
mokslo, kurie, kaip sakosi, nėra pažinę vadinamųjų šėtono gelmių, aš sakau: neužkrausiu jums kitokios naštos,
tiktai laikykitės to, ką turite, iki ateisiu.
Tam, kuris nugali ir iki galo laikosi mano darbų, aš duosiu valdyti pagonis;
jis ganys juos geležine lazda, ir jie bus sudaužyti tarsi moliniai indai, -
kaip ir aš esu gavęs valdžią iš savo Tėvo, - ir dar jam duosiu aušros žvaigždę'.
Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia skelbia bažnyčioms!"
Sardų bendrijai
"Sardų bendrijos angelui rašyk: 'Tai sako tas, kuris laiko septynias Dievo dvasias ir septynias žvaigždes. Aš žinau tavo darbus: tave vadina gyvu, o tu esi lavonas.
Prabusk ir
stiprink, kas dar nenumirę! Aš nerandu tavo darbų, kurie būtų atlikti mano Dievo akivaizdoje.
Todėl prisimink, kaip esi priėmęs ir išgirdęs; laikykis to ir atsiversk! Jeigu nebudėsi, aš ateisiu kaip vagis, ir tu nežinosi, kurią valandą tave užklupsiu.
Vis dėlto tu Sarduose turi, tegul ir nedaugelį, žmonių, kurie nėra susitepę drabužių. Jie vaikščios su manimi, apsirengę baltai, nes jie šito verti.
Taigi nugalėtojas bus
aprengtas baltais drabužiais, ir jo vardo neištrinsiu iš gyvenimo knygos. Aš išpažinsiu jo vardą savo Tėvo ir jo angelų akivaizdoje'.
Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia skelbia bažnyčioms".
Filadelfijos bendrijai
"Filadelfijos bendrijos angelui rašyk: 'Tai kalba Šventasis, Tiesakalbis, turintis Dovydo raktą, - tas, kuris atrakina, ir niekas negali užrakinti, užrakina, ir niekas negali atrakinti.
Aš žinau tavo darbus. Štai aš atvėriau prieš tave duris, ir niekas nebegali jų užrakinti; žinau, nedaug turi jėgų, bet
išlaikei mano žodį ir neatsižadėjai mano vardo.
Štai aš tau duodu kai kuriuos iš šėtono sinagogos,
iš tų, kurie tvirtina, jog jie žydai, bet nėra, nes jie meluoja. Taigi aš padarysiu, kad jie ateitų, pultų tau po kojų ir suprastų, jog aš esu pamilęs tave.
Kadangi tu išlaikei mano ištvermės mokslą, tai ir aš tave apsaugosiu nuo išbandymo valandos, kuri ištiks visą pasaulį, kad būtų išmėginti žemės gyventojai.
Ateisiu netrukus. Sergėk, ką turi, kad niekas neatimtų tavo vainiko.
Nugalėtoją aš
padarysiu šulu savo Dievo šventovėje, ir jis nebeišeis laukan; užrašysiu ant jo savo Dievo vardą ir vardą savo Dievo miesto, naujosios Jeruzalės, nužengiančios iš dangaus nuo mano Dievo, ir savo naująjį vardą'.
Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia skelbia bažnyčioms!"
Laodikėjos bendrijai
"Laodikėjos bendrijos angelui rašyk: 'Tai skelbia Amen, ištikimasis bei tiesakalbis Liudytojas, Dievo kūrybos Pradžia.
Žinau tavo darbus, jog nesi nei šaltas, nei karštas. O, kad būtum arba šaltas, arba karštas!
Bet kadangi esi drungnas ir nei karštas, nei šaltas, aš išspjausiu tave iš savo burnos.
Tu gi sakai: "Aš esu turtingas ir pralobęs, ir nieko man nebereikia", - o nežinai, kad esi skurdžius, apgailėtinas, beturtis, aklas ir plikas.
Aš tau patariu pirkti iš manęs išgryninto ugnyje aukso, kad pralobtum, baltus drabužius, kad apsirengtum ir nebūtų matoma tavo nuogumo gėda, ir tepalo pasitepti akims, kad praregėtum.
Aš baru ir ugdau tuos, kuriuos myliu; būk tad uolus ir atsiversk!
Štai aš stoviu prie durų ir beldžiu: jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, aš pas jį užeisiu ir
vakarieniausiu su juo, o jis su manimi.
Nugalėtojui aš leisiu atsisėsti šalia savęs, savo soste, panašiai kaip aš nugalėjau ir atsisėdau šalia savo Tėvo jo soste'.
Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia skelbia
bendrijoms!"
|
