|
|
Vakaro varpas
Maironiui
Hear the tolling of the bells -
Iron bells!
Edgar Allan Poe
Štai padangėj juodas sparnas skečias...
Baigia žemė pokylius ir vaišes,
Kur džiaugiaus ir aš, praeivis svečias,
Rūtomis, jurginiais apsikaišęs...
Po žiedų ir žolės jau nuvyto...
Gelsvos - štai, jos šnibžda tamsų gandą.
Kad nuseko rasos - liepsnos ryto
Ir širdis jo sapno pasigenda...
Gluosniai, pušys - mano žemės rūmai -
Pelenais, šešėliais apsijuosę.
Ir - kaip liūdnas aukuras tamsumai -
Kas tai smilksta, rūksta vakaruose...
Ir dejuoju, puldamas ant veido,
Valandėlės žydrio stebuklingo,
Bet - paskydus - saulė nusileido -
Nežinau, kur jaunos dienos dingo
|
"Poezija"
|
|
