|
Mano kaimasDaug bičiulių mano kaime,Daug daržų, apleistų sodų Su pasvirusia tvora. Ant - Drąsuolis, ten gi - Baimė, Už Benaudžio rasi Godų... Jo kaimynas Daugnora... Ten toliau Plepys, Tylenis, Kresnas Šulas, liaunas Lingė... Ten Verksmai, o ten Juokai... Ant - Šykštuolis, Melas senis, Grūdas, Pelas ir gausingi Bėdžiaus išmaldos vaikai... Veikiai padermės jų veisias Ir jie kruopščias, vos paaugę - Pikta uošvė kaip marti - Teismas gynioja jų teises, Pačios jos tik tiek ir smaugias, Kad tvorelė per arti... Sunkiai, sunkiai verčias kaime Vien dvi vargetos bevaikės, Našlės: Laimė ir Tiesa - Tai įvyko lyg savaime, Nes todėl, kad savo laikės, Minta jos pluta sausa... Joms gi teko sklypas blogas, Ir jų dirvą, šiaip jau menką, Plukia audros ir šiaurys - Tad ir kiūra vargšų stogas, Vargšių lūšnos dumba, slenka - Švilpia vėjai pro duris... O kaimynams jos nerūpi... Jie brolystės jų nesiekia... Klausk - jie bruzda įžūliai Ir tik lyžtelia palūpį, Ir tik kramto savo riekę - Dedas - esą negerai... |
"Poezija"
|  |