J.Baltrušaitis (gimė 1873m, mirė 1944m) - poetas simbolistas pradėjęs savo kūrybinį kelią rašydamas rusų kalba. Pirmieji rusiški eilėraščiai pirmą kartą išspausdinti 1899m. Lyg norėdamas atsiteisti tautai ir gimtajai kalbai, J.Baltrušaitis per trumpą laiką (1940-1943) Paryžiuje parašė tris lietuviškų eilėraščių rinkinius ("Ašarų Vainikas" I-II dalys, "Aukuro dūmai") ir poemą ("Įkurtuvės"). Šie eilėraščiai meistriškai užbaigė ir pagilino tai, kas buvo anksčiau sukurta. Jie priklauso geriausiems J.Baltrušaičio kūrybos posmams. Pirmosios lietuviškos poezijos knygos išleistos tik 1942m. Po mirties išleistas lietuviškosios poezijos rinkinys "Poezija" (Bostonas, 1948). Pilniausias lietuviškosios poezijos rinkinys "Poezija" išleistas 1967m.
J.Baltrušaičio poezija priklauso simbolizmo krypčiai. Jo poezijos simbolizmas remiasi lietuviškomis pasakomis, padavimais, liaudies dainomis, gimtinės peizažais. J.Baltrušaičio eilėraščių gilus turinys pateikiamas paprasta forma: taisyklingi posmai, išlaikytas ritmas ir rimas, paprasta kalba, neperkrauta įmantrybėmis. Poezijoje atgimsta romantinė senosios Lietuvos vizija.
Pagal "Lietuvių klasikinės literatūros antologiją"
|
