Jurgis Baltrušaitis




Elgetos giesmė

Kaip gluosnis žemei atiduoda
Iš saulės skolintus lapus,
Taip tu nulykytą aruodą
Dalyti ryžkis bent perpus...

Nenuovokus šykštuolio delnas,
Jis nenujaučia širdimi,
Kad ir dalybos - tikras pelnas,
Nes duodamas tu daug imi,

Nes, bėręs broliams bent po saują,
Neužsigniauždamas riekės,
Tu sau užsėsi lauką naują,
Kur žiupsnį pėdas atmokės...


"Aukuro dūmai"