Jurgis Baltrušaitis




Dienų melodija

Daug kas, daug kas širdį kremta,
Bet ir džiaugtis žmogui lemta...
Audėjėlė veja ritę,
Vašką žvakei tiekia bitė,
Ieško karties apynys -
Toks gyvatos rezginys...

Girios paukščiui amžių duota
Laisvė ir būtis sparnuota,
Žmogui - verksmas, kad besparnis,
Pančiai, skriaudos, dulkių barnis,
Bet kilniausia jo dalia -
Gyvo išmonio galia...

Žynio išmoniu jis gyvas,
Ir nuvoks jis, nors vėlyvas,
Mirksnio vertę, amžių žymę,
Ko jis miršta, ko jis gimė,
Ir - drąsus - išmins išties
Didį slėpinį būties...


"Aukuro dūmai"