Marcia eroica
Griauskit, sinkliai, skelbkit žvangiai
Dulkių garbę uolai stangiai!
Ji raukšlėtą kaktą kelia,
Kad užstotų vargo pelę,-
Kaip per amžius jos krūtinė
Pamintųjų laisvę gynė...
Griauskit, sinkliai, gerbkit uolą, -
Kniumba, griūva, kas ją puola...
Visagalę jos tvirtovę
Žemės dulkėm amžiai krovė...
Amžių sostas, ji nedūla -
Ji ant priešų kaulų gula...
|