Charles Baudelaire


CVIII.

Aš negaliu pamiršt tam priemiesty prie kelio
Stūksojusio mūs balto ir ramaus namelio,
Pomonos gipsinės, Veneros jau senos,
Paslėpusių giraitėj savo nuogumus.
Ir saulės vakarais žėrėjusios, didingos,
Anapus lango ji kaip puokštė spindulinga,
Atrodė, neatplėš smalsaujančios akies
Nuo vakarienių mūs ilgos, tylios rimties,
Paskleisdavo plačiai ji atspindžių vaškinių
Ant staltiesės su valgiais, užuolaidų saržinių.


Vertė S.Geda