|
PastoralėO VIEŠPATIE, koks vakaras, koks nerimas,Koks sielvartas mane apėmęs! Toli balti laivai liūliavo mariomis - Balti, kaip baltos chrizantemos. O saulė leidosi balta, pailsusi: Ji leidos nežinion į rūką tirštą - Mačiau, sutąsė spindulius konvulsijos, Mačiau ir vakarą, kaip žmogų, mirštant. Užgeso varpo aidas klonyje... Skambėjo kažin kas, lyg piemenų rageliai... Tai vakaras ir tai tikra agonija, Tai galas kažkokios graudingos pastoralės. Už šilo spinduliai nusilpo bekyšodami Ir, tartum skęstančio ranka, paniro. Ir medžiai, šermenų giesmes giedodami, Pravirko, ir, lyg vargonai, gaudė girios... Kaunas, 1933.10.10 |
"Imago mortis", 1934m.
|  |