|
ŽenkitŽENKIT, mano graudžios, mano nykios eilės,Ženkite motyvu: mais ou sont les neiges d'antan! Eikit, mano jambai, eikit, ketureiliai, Iš niekur į niekur - nevilties kraštan! Argi tam į žygį jus buvau išvedęs, Kad man neštut šlovę, meilę ir šilkus... Tujen, mano plunksna, būki vėl bežadė - Aimaningas balsas tapo nejaukus. Buvo tokios dienos, kada žodis džiaugės - Tėviškė paplūdus buvo dar kraujuos, Bet nū ją aptraukė Švento Rašto raugės, Tai dėl to vaidenas toks graudus ruduo. Tėviške, daugiau tau jau neįsipyksiu: Tujen negi verkti - juoktis atėjai. Sielvartai nemarūs širdyje paliksit Ir nebegadinsit jūs jau ūpo jai... Kaunas, 1933.9.20 |
"Imago mortis", 1934m.
|  |