|
NaktisO KAIP tavęs man neminėti!O kaip tavęs man nekartot! Žiogeliai šoko menuetą Tąnakt, kaip tūkstantį naktų... O buvo vaiskus baltas mėnuo... O buvo debesys balti... Aidėjo pamirštu refrenu Pasikartojusi naktis. Girdžiu seniai girdėtus žodžius, Girdėtą balsą vėl girdžiu, Ir viską - svirtį, liepą, sodžių Ir skardžiai giedančius gaidžius. Juk tu mirei, juk tu atgijus? Juk tu gyva, juk ne sapne! Argi, įbedus kalaviją, Apleisi vėlekos mane? Tai vėl sapnuosis man serbentų Nusvirus kekė kruvina, Ir vėl matysiu žvaigždę krintant Nukris kaip ašara viena. Žiogeliai šoka menuetą Šiąnakt, kaip tūkstantį naktų. O kaip tavęs man neminėti? O kaip tavęs man nekartot?.. Kaunas, 1933.11.9 |
"Imago mortis", 1934m.
|  |