|
Ak, kaip gera manAŠ ŽINAU tik vardą, tiktai vieną žodį:Tartum pačią laimę su savim nešiojuos. Ir klydau, kai laimė, kaip mergaitė rodės, Kai jos brangų vardą vakarais kartojau. Ak, kaip gera man - Kai žinau, kad laimės visiškai nebėra! Gal susuks ji protą po bankroto pirkliui... Kaip atskirt pasaulį nuo Romos galeros, Kur esmi prikaltas prie nevilties irklo? Ak, kaip gera man - Nebelaukti nieko, niekuo netikėti, Abejingą žvilgsni į žvaigždes pakelti: Ateitis - miražai ir tyrai smėlėti, Praeityje tuščia, abejinga, šalta... Ak, kaip gera man - Aš galiu gyventi, kaip koks Ahasveras, Aš galiu numirti, kaip kokia plaštakė. Aš žinau - prikaltas žmogus prie galeros, Aš matau, kaip dega jojo klaikios akys! Ak, kaip gera man! Ir taip ramus, ir taip nerūpestingas Su tingia šypsena žiūriu pro langą - Taip retkarčiais šis tas dar įkyriai įstringa, Tarytum šitas banalus pasenęs tango: - Ak, kaip gera man... |
"Imago mortis", 1934m.
|  |