Jonas Aistis




Persevalis

PAŽVELGĖ naktis, lyg juodos akys per vualį
Su baltais taškais,
Ir nuėjo mėnuo, baltas Persevalis,
Rymančiais miškais.

Stovi Persevalis, pasirėmęs kardu,
Taip tyrom akim,
Ir kartoja šventą savo damos vardą
Geliama širdim.

- Išklajojai žemę, daug vardų apgynei
- Veidu vis linksmu,
Ar ne tavo dama kojomis pamynė
Tuos šventus jausmus?

Ar radai tu meilę, baltas Persevali,
Eidamas miškais? -
Klausė jo klastingos akys per vualį
Su baltais taškais.

Kaunas, 1933.4.29


"Imago mortis", 1934m.