|
Osanna!AŠ TAIP akylai ieškojau progosSušukt nors taip sau: Osanna! Ir eit paskui banguojančius rugius, Galilaukėj lakštingaloms skardenant. O tai, man rodos, gera linksma būt, Net nežinot, tik spėt: lyk lygu, Negu šis mano žingsnis atidus Pasaulio ūkana ir knygom. Jau man nuo tosios išminties, Kaip Babely, viskas surizgo susimaišė. Paliko knygos vieną rymantį, O artinas naktis juoda, kaip maišas. Žinau, mergaitė kiemą šluos Ir vis barstys geltoną smėli, O man vis mintys rigs, kaip mašalos, Ir metai plauks ramiai, kaip sieliai, Ir skausmas trykš, ir kraujas virs - Ir gal paslėpti nepajėgsiu! - Ir vis ant knygų remsiuos, ir... Juk taip gyvenimą aš mėgstu! Prasmės mergaitė neieškos - Kodėl ir kaip? - jai viskas aišku. Ak, kaip tu mielas, vaikiškas Pasauli, šypsantis ir vaiskus!.. Kaunas, 1933.6.8 |
"Imago mortis", 1934m.
|  |