- Kristaliniame karste
- Poeto Dievas
- Nimis patetice
- Žvilgsnis
- (Tai skaudu ir graudu)
- Liaupsė
- (Ateidavo, paklupdžiusi ne kartą)
- Senovės poetai
- Nemuno legenda
- (Kai niūrų žvilgsnį sukaupiu ir noriu)
- Siaubas
- Likimo giesmė
- Pavergtoji
- Našlaitė
- Pasiskundimas
- Pavasario simfonija
- Chronos
- Šeštoji diena
- Malda
- Ak, kaip nuostabiai tos žvaigždės žėri
|
Senovės poetaiJUS, kaip vos išsiskleidusį žiedą,Iš seniai nuskambėjusių amžių skinu: Man dar šiltos jūs ašaros rieda Ir dar skamba nemirę aidai ligi nū Jūsų gyvojo balso ir jūsų sapnų... Ir kinietis, ir persas, ir graikas Nuostabiai artimi, giminingi, savi, Jog net žodžiuose tolis ir laikas Susilieja, ir plaukia nei upė žavi Jie visi - amžinybėj jauni ir gyvi... O nostalgija, meilė, troškimai, Lakūs polėkiai, džiaugsmas, karti neviltis Smelkte nusmelkia visą, ir ima Taip ramint ir taip guost jųjų žodžiai šilti, Jog nušvinta manos kasdienybės naktis... Brooklyn, 1953.7.28 |
"Kristaliniam karste", 1957m.
|  |