Jonas Aistis




Chronos

             Iš laiko ūkanų išnyra trys
             Ir vis tos pačios šmėklos megalomanės:
             Rūsti dievybė, kruvinas karys
             Ir visagalė kurtizanė...


JIS EINA ir eina - atletiškas, jaunas -
Per šaltį ir karštį, per lietų ir vėją...
Šaltai, abejingai ir sopulį sėja,
Ir neša rūstybę, ir ašaras plauna...

Ir džiaugsmo, ir verksmo, ir mūsų rūstybės
Nemato, negirdi - visai jam nerūpi,
Kad išgąsčiu šaukiam, maldaudami klūpom
Ir trupinius renkam didžios amžinybės...

Brooklyn, 1953.5.15


"Kristaliniam karste", 1957m.