Chronos
Iš laiko ūkanų išnyra trys
Ir vis tos pačios šmėklos megalomanės:
Rūsti dievybė, kruvinas karys
Ir visagalė kurtizanė...
JIS EINA ir eina - atletiškas, jaunas -
Per šaltį ir karštį, per lietų ir vėją...
Šaltai, abejingai ir sopulį sėja,
Ir neša rūstybę, ir ašaras plauna...
Ir džiaugsmo, ir verksmo, ir mūsų rūstybės
Nemato, negirdi - visai jam nerūpi,
Kad išgąsčiu šaukiam, maldaudami klūpom
Ir trupinius renkam didžios amžinybės...
Brooklyn, 1953.5.15
|