- Kristaliniame karste
- Poeto Dievas
- Nimis patetice
- Žvilgsnis
- (Tai skaudu ir graudu)
- Liaupsė
- (Ateidavo, paklupdžiusi ne kartą)
- Senovės poetai
- Nemuno legenda
- (Kai niūrų žvilgsnį sukaupiu ir noriu)
- Siaubas
- Likimo giesmė
- Pavergtoji
- Našlaitė
- Pasiskundimas
- Pavasario simfonija
- Chronos
- Šeštoji diena
- Malda
- Ak, kaip nuostabiai tos žvaigždės žėri
|
NašlaitėJĄ VIS matau čiurotais marškinėliais,Kietai nei kviečio varpos supintom kasom Žydrų akių našlaitę piemenėlę, Atbridusią ankstyvo rytmečio rasom. Matau varge užguitą mažametę, Likimo atiduotą valiai svetimų, Ir kaip jinai baiminga, pasimetus Gyvenime, be meilės, džiaugsmo ir namų! Kaip stumdo žmonės abuoji ir skriaudžia, Ir kaip ji pasiskųst neturi kam: Tik vėjas neša jos dainelę graudžią Ir sako sunkų sielvartą tuštiem laukam... O kaip nepameti giedros tu veide? Varge rugiagėlėm pražydusių akių? Kietas kasas tik per petis nuleidus Ji eina, žydi savo polėkiu lakiu... Putnam, 1952.1.12 |
"Kristaliniam karste", 1957m.
|  |