Jonas Aistis


Siaubas

NESTEBINA manęs, nejaudina manęs,
Ką tu esi įgijus laikinai,
Tik jaudina mane, tik gąsdina mane,
Ką tu esi praradus amžinai...

Nejaudina manęs, nestebina manęs
Visi tavieji žygiai atlikti,
Tik jaudina mane, tik stebina mane,
Kad tu prieš amžius vien buvai plati.

Nejaudina manęs, nestebina manęs
Visa tavo didybė kitados,
Tik jaudina mane, tik gąsdina mane,
Kad traukiesi pėda vis po pėdos...

Nejaudina manęs, negąsdina manęs
Ir ši dalia, ir ši diena karti,
Tik stebina mane, tik jaudina mane,
Kad lieki tu vis ta ir ta pati.

Nejaudina manęs, nestebina manęs,
Kad vis tiesos nemėgsti ir pyksti,
Tik jaudina mane, tik stebina mane,
Kad vis silpsti tolydžio ir nyksti...

Nejaudina manęs, negąsdina manęs
Šiandien likimas liūdnas ir baisus,
Tik jaudina mane, tik stebina mane,
Kad vis tirpsti ir liejies į visus...

Nestebina manęs, nejaudina manęs,
Ką tu buvai įgijus laikinai,
Tik jaudina mane, tik gąsdina mane,
Ką tu esi praradus amžinai...

Brooklyn, 1953.4.29


"Kristaliniam karste", 1957m.