- Kristaliniame karste
- Poeto Dievas
- Nimis patetice
- Žvilgsnis
- (Tai skaudu ir graudu)
- Liaupsė
- (Ateidavo, paklupdžiusi ne kartą)
- Senovės poetai
- Nemuno legenda
- (Kai niūrų žvilgsnį sukaupiu ir noriu)
- Siaubas
- Likimo giesmė
- Pavergtoji
- Našlaitė
- Pasiskundimas
- Pavasario simfonija
- Chronos
- Šeštoji diena
- Malda
- Ak, kaip nuostabiai tos žvaigždės žėri
|
Nemuno legendaKažkas kelias, kyla, eina, aidi dainos...Kelias eina iki žvaigždžių nusitiesusiu vaizdu. Kelkis, mylima! gal tavo laisvė eina? Kelkis, kelkis! ne iš miego, iš nelaisvės ir žaizdų! LEDYNŲ, saulės ištirpdytų, Vandens gausumo pilnumu Tekėjo Nemunas į rytus Tvindyti upių svetimų. Ir tai ne pasaka, ne mitas: Kadaise už laikų žaros Tekėjo Nemunas į rytus, Kaip nūn jis teka vakaruos. Nekis srovės kryptis pakitus... Dabar jau niekas netikės, Kad vėlei Nemunas į rytus, O ne į vakarus tekės! Brooklyn, 1953.9.22 |
"Kristaliniam karste", 1957m.
|  |