Pavergtoji
APRĖDĖ, sese, vėl tave žičkeliais
Ir varo eit per aikštes ir gatves:
Minėt gegužę, kruvinąjį spalį
Ir tyčiotis iš skurdo ir savęs.
Kaip baudžiavoj, tau kruvinam valdovui
Vėl reikia puoštis, šokti ir dainuot,
Savy slopinti karčiąją vergovę,
Pražydusią melsvų akių linuos.
Bet tu dainuok ir šok sau laisvės gandą,
Ir laikas vėl ją laukiamą atves!
Ir eik, sesute, eik dantis sukandus
Per lygų lauką, aikštes ir gatves...
Brooklyn, 1954.1.12
|