Jonas Aistis




***

KAI niūrų žvilgsnį sukaupiu ir noriu
Išgriauti laiko sienas ir vartus,
Mintis nušvinta meteoru
Ir gęsta vėl staiga, ir vėl kartus,

Ir vėl kurtus širdies tiktai plakimas
Krūtinėj dunksi gresiančiu griausmu -
Baisi likimo baimė ima,
Ir nerimas vėl perveria skausmu:

Gal nieko jau nebus? gal viskas buvo?
Gal tik viena menkystė viešpataus?!
Ir Trakai negriauti sugriuvo,
Sunyko šiaip - nuo vėjo ir lietaus...

Brooklyn, 1953.4.22


"Kristaliniam karste", 1957m.