Peteliškė
Mirksnio verge, mirksnio tarne,
Aš pažįstu tavo sesę,
Peteliškę margasparnę -
Ji gi tavo mįslę tęsia.
Nuo lapelio ant žiedelio -
Ji vis tupia, lengvaduonė,
Ir nevokia kito kelio,
Ir kaip tu netaupo kluone...
Ji aplenkia žiedą kartų
Ir neboja, vos nutūpus,
Kad jau greit prie daržo vartų
Sudrebės sparneliai trupūs -
Nes jau tyko ją paukštytis,
Nes, iš dyklaukių užėjęs,
Vargšės imasi vaikytis
Audros siaubo siųstas vėjas...
|