-
I
- Lūšnos daina
- Vakaro giesmė
- Nemunas
- Dienos sutartinė
- Audėja
- Motina žemė
- Amžių vaidas
- Mano skudutis
- Dainiaus ramentas
- Rauda
- Smilgų šlamesys
- Amžių varpas
- Klajoklio gairės
- Peteliškė
II
- Daina
- Klajoklio stygos
- Gegužės daina
- Vyturėlis
- Giesmė
- Apynys
- Išminties spindulys
- Ramunėlė
- Ąžuolas ir aguona
- Vargdienio pasaka
- Širdies švytuoklė
- Upelis
- Marcia eroica
- Mirksnio burtai
III
- Dienų audimas
- Vilnies giesmė
- Žemės sūpuoklės
- Rudens rauda
- Rudens vargonėliai
- Amžių žvaigždynas
- Kalvis
- Jūros daina
- Nemigas
- Aukuro rūkas
- Lietuvos takeliai
- Audros giesmė
- Giesmė
|
DainaKalnus išgriovęs, daug uolų sudaužęs,Kalnų upelis renčia savo lovį - Putoja, purkščia, šniokščia, kriokia, laužias, Versdamas visa, kas ant kelio stovi... Jis savo vingius vis į tolį kasa, - Ir tu, vergeli, į jį atsižvelgęs, Sutelk rūstingai visą savo drąsą, Kaip jis išveržti laisvę uoliai stelgias... Mieguistą šilą viesulas užpuolė Ir purto, drasko paukščio gūžtą irią, Ir linksta, braška eglelė varguolė, Nulaužtos šakos blaškosi po girią... Bet, audrai dingus, po žvarbio, po baimes, Dangun vėl stiebias smilgelė žalioji, - Tu vienas, verge, užgautas nelaimės, Į žemę kniubęs, verki ir vaitoji... |
"Ašarų vainikas. Pirmoji dalis"
|  |