Jurgis Baltrušaitis


Kalvis

Kalvi, tylusis, ką tu kali?
              - Plieno ramentą eiti toli,
              Tolį matuoti ir erčią -
              Tokį ir tau nukalti galiu,
              Jei tave eiti tokiu keliu
              Vargas ar įnoris verčia...

              Moku aš kalti pančius kartu,
              Dvilinkus pančius, laidą, kad tu,
              Verge, sėdėtumbei suole,
              Kad tau galėtų veržti bet kas
              Priešgynio kojas, laisvės rankas,
              Kalinti širdį drąsuolę...

              Laisvę iš ryto, kryžių vėliau,
              Lygiai, neprašant - prašant, kaliau,
              Kaip darbo sąrašai mini,
              Bet aš kalu neprašant visiems -
              Bėdžiui, turtuoliui, bailiui, drąsiems -
              Karsto neįilstamą vinį...


"Ašarų vainikas. Pirmoji dalis"