-
I
- Lūšnos daina
- Vakaro giesmė
- Nemunas
- Dienos sutartinė
- Audėja
- Motina žemė
- Amžių vaidas
- Mano skudutis
- Dainiaus ramentas
- Rauda
- Smilgų šlamesys
- Amžių varpas
- Klajoklio gairės
- Peteliškė
II
- Daina
- Klajoklio stygos
- Gegužės daina
- Vyturėlis
- Giesmė
- Apynys
- Išminties spindulys
- Ramunėlė
- Ąžuolas ir aguona
- Vargdienio pasaka
- Širdies švytuoklė
- Upelis
- Marcia eroica
- Mirksnio burtai
III
- Dienų audimas
- Vilnies giesmė
- Žemės sūpuoklės
- Rudens rauda
- Rudens vargonėliai
- Amžių žvaigždynas
- Kalvis
- Jūros daina
- Nemigas
- Aukuro rūkas
- Lietuvos takeliai
- Audros giesmė
- Giesmė
|
Vilnies giesmėKad užliūliuotų dvasios alkį seną,Stebiu, kaip jūra savo siaubą gena, Kaip rieda vilnys nuo aušros, nuo ryto - Daug jų likimas pro mane prarito... Vis smerkias vilnys ūždamos į uolą, Putomis tyžta ir čiurkšniais nupuola - Taip nyksta žiedas saulės vakarykščios - Žmogaus svajonės, mano viltys šykščios. Bemiegės vilnys vis ūžia, vis kyla Ir srūva, skuba į krantą, į tylą, Siaubia, siūbuoja, nė mirksnio netilsta - Tai amžių samtis žemės dieną pilsto... Bemiegis siaubas ūžia, skuba, rieda Ir lygiais posmais tylią giesmę gieda - Klaupkis, varguoli, tai amžių švytuoklė Skaito, matuoja žemės skurdžią duoklę... |
"Ašarų vainikas. Pirmoji dalis"
|  |