Jurgis Baltrušaitis




Rudens rauda

Rudens takais, pro tankumyną,
Sugniužęs klaidžioju po mišką,
Ir širdį nerimas slogina,
Ir gailios ašaros jau tryška....

Užgeso, alksniai, mūsų rytas -
Jus žalios skaros nebegobia -
Ir aš į jus grįžtu jau kitas, -
Ii aš nustojau žemės lobio...

Žinau šį ąžuolą, pažįstu!
Liemens kadaise liekno, tvirto -
Aš nemaniau, kad jis sukristų,
Bet štai jis taką man užvirto...

Ir tik atkišo šaką smailą,
Lyg nuoskundą į dieną tylią -
Tau ne vienam, kas žuvo, gaila,
Ir man likimas žaibą skilia...


"Ašarų vainikas. Pirmoji dalis"