Dainiaus ramentas
Mano gyvybės
Rytą rasotą
Erdvės beribės
Stebino protą...
Naktį už durų
Ugnys žvaigždyno
Ir gelmės jūrų
Širdį baugino.
Matau šią dieną,
Jau praregėjęs, -
Audžia tik viena
Amžių audėjas...
Kas laikui žydi,
Valandai dygsta -
Amžiną lydi,
Visatą lygsta...
Tad dainiaus žygiai
Iš amžių semia,
Gerbdami lygiai
Dangų ir žemę...
Tad stiebkis žiedu,
Dievo žolyte, -
Tad gerbiu, giedu
Kurmį ir bitę...
|