Jurgis Baltrušaitis




Širdies švytuoklė

Visa, kas bręsta per rytą,
Audros per dieną išmėto,
Ir visa nyksta, kai niaukias
              Vakaro tyrai...

Žemės širduže, liaukis
Verkusi apsto žadėto,
Niekinus žiupsnį pelnytą,
              Kuris nebyra...

Visa, ką žemė augina,
Turi kovoti ir irti,
Linkti, ir blėsti, ir vysti
              Kaip žiedas dykas...

Neregio prote, tu klysti -
Žemės gimimą ir mirtį
Gretina lygiai ir pina
              Amžių vainikas...

Visa, kas kruta, kas rangos,
Amžiams negęstamiems dygsta,
Amžiai suraizgė į viena
              Liūtą ir slieką...

Melskis už naktį ir dieną,
Nes, kas pasėta, nenyksta,
Nes nuaidėjusios bangos
              Jūroje lieka...


"Ašarų vainikas. Pirmoji dalis"