-
I
- Lūšnos daina
- Vakaro giesmė
- Nemunas
- Dienos sutartinė
- Audėja
- Motina žemė
- Amžių vaidas
- Mano skudutis
- Dainiaus ramentas
- Rauda
- Smilgų šlamesys
- Amžių varpas
- Klajoklio gairės
- Peteliškė
II
- Daina
- Klajoklio stygos
- Gegužės daina
- Vyturėlis
- Giesmė
- Apynys
- Išminties spindulys
- Ramunėlė
- Ąžuolas ir aguona
- Vargdienio pasaka
- Širdies švytuoklė
- Upelis
- Marcia eroica
- Mirksnio burtai
III
- Dienų audimas
- Vilnies giesmė
- Žemės sūpuoklės
- Rudens rauda
- Rudens vargonėliai
- Amžių žvaigždynas
- Kalvis
- Jūros daina
- Nemigas
- Aukuro rūkas
- Lietuvos takeliai
- Audros giesmė
- Giesmė
|
AudėjaIr kai giedras rytas rieda,Ir kai sutemos artėja, Savo romų žemės žiedą, Savo skirtį gerbk, audėja! Margink darbščiai ilgas juostas, Kad paaustum lieką sprindį, Kol neblykšta tavo skruostas, Kol tau žemės saulė spindi... Suok sutemus giesmę graudžią, Kad tau rytas daug melavo, Bet pajusk, kad staklės audžia Amžių metmenis, ne tavo... Amžių mįslei tavo skietas Ir muštuvų darnas mojis, Tau tik staklių suolas kietas, Tavo sostas keturkojis - Bet priimk ir tokį kelią - Kad ir vargšė, tu ne vergė - Kito audeklo dalelė, Tu jo margą mįslę sergi... Ir jei temstant nevaitosi Ir vis tiesi ranką miklią, Tu per vargą sužinosi, Kas audėjas, kas šaudyklė... |
"Ašarų vainikas. Pirmoji dalis"
|  |