-
I
- Lūšnos daina
- Vakaro giesmė
- Nemunas
- Dienos sutartinė
- Audėja
- Motina žemė
- Amžių vaidas
- Mano skudutis
- Dainiaus ramentas
- Rauda
- Smilgų šlamesys
- Amžių varpas
- Klajoklio gairės
- Peteliškė
II
- Daina
- Klajoklio stygos
- Gegužės daina
- Vyturėlis
- Giesmė
- Apynys
- Išminties spindulys
- Ramunėlė
- Ąžuolas ir aguona
- Vargdienio pasaka
- Širdies švytuoklė
- Upelis
- Marcia eroica
- Mirksnio burtai
III
- Dienų audimas
- Vilnies giesmė
- Žemės sūpuoklės
- Rudens rauda
- Rudens vargonėliai
- Amžių žvaigždynas
- Kalvis
- Jūros daina
- Nemigas
- Aukuro rūkas
- Lietuvos takeliai
- Audros giesmė
- Giesmė
|
Dienos sutartinėLaimina dieną, kas sėja lytą,Skalsina žemę, kas kulia, vėto, Nors tai tik kąsnis to, kas manyta, Nors tai tik pusė saiko žadėto... Ir man, ką laimiu, turi pakakti, Kad gerbčiau vargo kupiną dieną, Kad mano kanklės laimintų naktį, Dangų ii žemę jungtų į viena... Tik kartais širdį vargina, spaudžia Žemės svajonių pelnas mažutis, Vien tąsyk seka pasaką graudžią, Lyg laimės rauda mano skudutis... Bet aš išmokstu ir tokį kartą, Kai mano akys iš skausmo merkias, Kad sunku girti vergę nebartą, Kad maža vertas žmogus neverkęs... Todėl tedžiūsta stiebelis laibas Ir težaliuoja eglės viršūnė, Tedrasko tamsą galingas žaibas, Ir visa, visa, kas bus, - tebūnie! |
"Ašarų vainikas. Pirmoji dalis"
|  |