Amžių žvaigždynas
Į kalėdų žilą naktį aš žiūriu -
Daug beglobės žemės žiburių,
Daug žvaigždžių, žvaigždynų aš matau,
Jų stebuklus, žemės kurmi, - tau!
Kur tik žvelgsi, žėri atdarai
Aukso bokštai, arkos, aukurai -
Ar nemoki melstis, negali,
Mano žemės prote, nebyly?
Vien žvaigždžių nakties tyla pilna!
Va, ant žemės veržiasi viena!
Va, kita! Greičiau. praverk duris -
Bus, kaip ji, ir tavo žiburys...
|