Švytuoklė
Rožės ir lelijos,
Ir dygliai, erškėčiai -
Tokios skirtos gijos
Žemės pasakėčiai...
Šiandien žydi žemė,
Ryt ruduo - jos duoklė.
Taip paeiliui lemia
Mums būties švytuoklė...
Gimsta vėl, kas mirė -
Dings žiemys papūtęs
Ir sužiurs po girią
Mėlynos kvaputės...
Vairas visagalis,
Amžių ratas sukas,
Po žiedų, jo dalys -
Pelenai ir rūkas...
Gerbk todėl ir graudį,
Kai jis širdį ima -
Ir per jį tu audi
Amžiną audimą -
Žindęs žemės krūtį,
Tverk šios žemės vargą
Laimindamas būtį,
Pink jos juostą margą...
|