Jurgis Baltrušaitis




Gandrą lydint

Vasaros saulės netekę,
Girios paukšteliai nutilo,
Kuopias į būrį ir lekia
Iš paerdvėjusio šilo...

Gandre, atklydėli broli,
Mudu čia vargova dviese,
Nugis tu vėlei į tolį
Vienas išskristi rengiesi...

Toliuose sodai nelėpsta...
Toliuose žydris ir saulė,
Čia gi tik piūtės pagrėbstai,
Tuščio troškimo apgaulė...

Margas ruduo per rugienas
Purvo tokus prasimynė -
Aš čia, gandreli, jau vienas,
Tavo sapnuosiu tėvynę...

Renkis, užskridėli, renkis,
Aušrą nutolusią vykis!
Saulė - sparnuotų perlenkis,
Sapnas - besparnių laimikis..


"Ašarų vainikas. Antra dalis"